
2022 m. vasarį Šiaurės centrinio Teksaso vyriausybių taryba paskelbė, kad po ilgo proceso, kurio metu buvo renkamasi, kokia greitųjų traukinių rūšis turėtų sujungti Dalasą ir Fort Vortą, ji imsis greitųjų traukinių. Priimdama šį sprendimą, taryba nusprendė nesiimti tolesnių veiksmų, susijusių su „hyperloop“ – siūloma transporto technologija, pagal kurią žmonės ir prekės būtų gabenami dideliu greičiu mažo slėgio vamzdžiuose.
Hyperloop
„Hyperloop“ buvo svarstoma iki pat pabaigos, tačiau ji vis dar yra tokioje stadijoje, kai dar nėra iki galo išvystyta ir faktiškai komercializuota“, – sakė tarybos programų vadovas Brendonas Vileris (Brendon Wheeler). Kad projektas būtų tęsiamas, paaiškino Wheeleris, Tarybai reikėjo pateikti planą aplinkosauginei peržiūrai, o neįrodyta „hyperloop“ tiesiog negalėjo atitikti Tarybos terminų. Kita vertus, greitasis geležinkelis yra išbandyta ir tikra technologija.
Nors teorija, kuria grindžiama „hyperloop“ idėja, yra daugiau nei šimtmečio senumo, per pastarąjį dešimtmetį ji tapo vis populiaresnė – atsirado bent devynios „hyperloop“ pradedančiosios įmonės, planuojančios tirti ir galiausiai komercializuoti šią technologiją.
Entuziazmas baigėsi
Tačiau pastaruoju metu pradinis entuziazmas atslūgo. „Apskritai, manau, kad komercinės veiklos hiperloop srityje sumažėjo“, – sakė Kornelio universiteto viešosios politikos profesorius ir Kornelio infrastruktūros politikos programos direktorius Ričardas Geddesas (Richard Geddes).
R. Geddesas teigė, kad rizikos kapitalas, finansavęs daugelį „hyperloop“ bendrovių, atsitraukė nuo pradinių investicijų. Pranešama, kad šių metų pradžioje „Virgin Hyperloop“ atleido daugiau nei 100 darbuotojų ir paskelbė, kad ketina persiorientuoti į krovinių, o ne žmonių vežimą. O praėjusį mėnesį „Virgin“ išėmė savo pavadinimą iš verslo ir pervadino įmonę į „Hyperloop One“ – prekės ženklą, kurį ji naudojo 2016-2017 m. Ji išlieka vienintelė bendrovė, sėkmingai išbandžiusi savo technologiją su žmonėmis.
Vis dėlto miestų pareigūnams „Hyperloop“ yra viliojanti galimybė: greitaeigė transporto sistema, už kurią vyriausybė mažai moka ir mažai planuoja, sakė Eno transporto centro vyriausiasis finansininkas ir politikos direktorius Paulas Lewisas. Tačiau ji taip pat kelia nemažą riziką, o bet kokia mokesčių mokėtojų pinigų suma dažnai yra priešiška rizikai, sakė Geddesas.
Dėl „Hyperloop“ reikėtų sukurti visiškai naują transporto infrastruktūrą. Elono Musko įmonė „The Boring Company“ yra tyrinėjusi galimybę statyti tunelius po žeme.
Vis dėlto 1,5 mylios ilgio Las Vegaso kilpa, kuria žmonės po žeme gabenami vairuotojo valdomais „Tesla“ automobiliais, kainavo apie 50 mln. dolerių – neskaitant „hyperloop“ technologijos kainos – ir už ją sumokėjo Las Vegaso lankytojų ir konferencijų tarnyba. Lewisas teigė, kad pareigūnams taip pat reikia gauti kiekvienos siūlomos trasos šalies sutikimą dėl teisės važiuoti, nes statyboms gali tekti tiesti tunelį po miesto ar ūkininkų žeme, todėl tai yra didelė politinė kliūtis.
Greitis iki 1000 km/val.
Galiausiai, „hyperloops“ geriausiai tinka tiesiems tranzito koridoriams, kuriuose nėra kalvų ar posūkių, nes specializuotomis kapsulėmis siekiama važiuoti pastoviu iki 600 mylių per valandą greičiu.
Geddesas, kuris mano, kad hipergarsinių oro linijų idėja yra vertinga, teigė, kad joms reikia „intensyvaus vystymo etapo“. Tačiau naujoms transporto technologijoms vystytis reikia laiko, pridūrė jis.
„Prireikė dešimtmečių, kol lėktuvai galėjo skraidinti keleivius už pinigus“, – sakė Geddesas, nes reikėjo įrodyti, kad aviacija yra saugi ir ekonomiška.
Tačiau politiniai klausimai, susiję su hipergarsinėmis oro linijomis, yra dar didesni, nes danguje nereikėjo rūpintis infrastruktūra. „Transporto požiūriu hipergarsas yra kažkas, kas niekada neįvyks dideliu mastu“, – sakė Lewisas, atkreipdamas dėmesį į politines kliūtis, tokias kaip kelio teisės klausimai ir bet kokios hipergarsų sistemos kūrimo kaina.
„Tai daugiausia atitraukia dėmesį nuo pagrindinių mūsų transporto problemų sprendimo“, – sakė jis. Nors „hyperloop“ kompanijos vilioja miestus, „jų gatvėse esančios duobės vis dar neužpildytos, o autobusai vis dar vėluoja“.
Nepaisant to, kai kurie miestai vis dar viliasi, kad hiperloopas bus sukurtas.
Nors Šiaurės centrinio Teksaso vyriausybių taryba nepradės įgyvendinti „hyperloop“ greitojo transporto koridoriaus Dalasas-Fort Vort Vortas, 2022 m. gegužę ji pradėjo programą, kuri galėtų padėti pagreitinti naujų ir atsirandančių transporto technologijų viešą sertifikavimą. Programa leidžia bendrovėms užmegzti ryšius su regiono vietos valdžios institucijomis, kurios gali būti suinteresuotos naudoti jų technologijas transporto poreikiams spręsti.